- Ekonomistas Yusuke Narita rengia įdomias pokalbius naujoje žurnalo serijoje, paskutiniame – kalbama su architektu Kengo Kuma.
- Kengo Kuma garsėja įvairiais architektūros projektais, kuriuose harmoningai derinami tradiciniai ir modernūs dizainai, ypač naudojant medį.
- Kumos darbai sulaukė kritikos dėl medžio pūvimo ir pelėsių problemų, kurios sukėlė diskusijas apie medinių konstrukcijų patvarumą.
- Medinė architektūra laikoma tvaria pasirinkimo galimybe, kuri populiarėjo nuo 2000 metų dėl aplinkosaugos politikos Europoje ir Japonijoje.
- Kuma laikosi nuomonės, jog dabartiniai iššūkiai yra eksperimentinės fazės dalis, siekiant tobulinti medienos tvarumą ir patvarumą architektūroje.
- Pokalbis taip pat pasiekė istorinius iššūkius, su kuriais susidūrė architektai, ir galimą AI įtaką architektūroje.
Įdomioje naujoje serijoje mėnesiniame žurnale ekonomistas Yusuke Narita dalyvauja provokuojančiuose pokalbiuose su žmonėmis, kuriuos nori sutikti. Paskutinėje laidoje dalyvauja žinomas architektas Kengo Kuma, kuris garsėja savo eklektiškų projektų spektru – nuo Tokijo ikoniško Kabukiza teatro ir Nacionalinės stadiono iki kuklios pradinės mokyklos Hokaido provincijoje. Kuma šį įvairų spektrą priskiria savo nuolatinei smalsumui ir sociologo tipo tyrimų metodui, kilusiam iš jo užaugimo Yokohamoje, kaip įprasto biuro darbuotojo sūnus.
Kuma yra švenčiamas už medžio integravimą į savo dizainus, tyrinėdamas šio medžiagos patrauklumą už Japonijos ribų, su projektais daugiau nei 50 šalių. Tačiau jo darbai neseniai sulaukė kritikos po pranešimų, kad jo viešųjų struktūrų medžio elementai kenčia nuo pūvimo ir pelėsių, sukeldami debatų socialiniuose tinkluose apie patvarumą.
Kuma paaiškina, kad medinė architektūra tapo pasaulinio masto traukos centru kaip tvarus alternatyva betonui, kuris prisideda prie klimato kaitos. Nuo maždaug 2000 metų tiek Europa, tiek Japonija prisijungė prie medžio naudojimo dėl politikos paramos. Tačiau medis yra gyva medžiaga su natūraliu senėjimu, todėl, žiūrint į ją fragmentais, jis neretai sulaukia kritikos. Kuma laiko neseniai įvykusius incidentus eksperimentinės fazės dalimi, pripažindamas tiek iššūkius, tiek išmoktas pamokas.
Dialogas nukeliavo į didelės apimties medinių projektų eksperimentinę prigimtį, paskatinęs diskusijas apie istorinius architektų tyrimus ir net AI sąveiką su architektūra. Norintiems sužinoti daugiau, visas pokalbis pasiekiamas kovo žurnalo numeryje, o išsami versija – leidinio internetinėje platformoje.
Sužinokite, kaip Kengo Kuma keičia medinę architektūrą
Pagrindiniai įžvalgos apie Kengo Kuma architektūros inovacijas
Kengo Kuma požiūris į architektūrą yra žinomas dėl medžio integravimo, siūlant tvarią alternatyvą tradicinėms medžiagoms. Tačiau jo darbai sukėlė diskusijas apie patvarumą, ypač dėl pūvimo ir pelėsių atvejų kai kuriose viešose struktūrose. Štai arčiau pažvelgus į svarbiausius Kumos darbus ir aplinkinius pokalbius.
1. Kokie yra medžio naudojimo privalumai ir trūkumai šiuolaikinėje architektūroje?
Privalumai:
– Tvarumas: Medis yra atsinaujinantis išteklius ir anglies dioksido šalinimo šaltinis, todėl yra ekologiška statybinė medžiaga. Tai sumažina priklausomybę nuo betono, kuris yra reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
– Estetinis patrauklumas: Medis pasižymi unikaliu vizualiniu ir lytiniu grožiu, didindamas architektūrinę patirtį su natūraliu šilumu ir tekstūra.
Trūkumai:
– Patvarumo problemos: Kaip gyva medžiaga, medis yra jautrus pūvimui, pelėsiams ir kenkėjams, ypač kai nėra tinkamai apdorotas ar prižiūrimas.
– Priežiūros reikalavimai: Medinės struktūros reikalauja reguliaraus priežiūros, kad išlaikytų savo integralumą ir išvaizdą.
2. Kaip AI įtakoja architektūros sritį?
AI keičia architektūrą keliais būdais:
– Dizaino optimizavimas: AI gali analizuoti didžiulius duomenų rinkinius, kad generuotų efektyvius dizainus, optimizuojant erdvę ir medžiagas.
– Prognozuojanti priežiūra: Prognozuodama struktūrinius poreikius, AI padeda palaikyti saugumą ir patvarumą pastatuose, kaip tuose, kurie sukurti Kumos.
– Tvarumo analizė: AI įrankiai gali įvertinti architektūrinių dizainų aplinkos poveikį, padėdami architektams efektyviau pasirinkti tvarias praktikas.
3. Kokios prognozės dėl medžio architektūroje ateities?
Ekspertai prognozuoja didesnį medžio priėmimą architektūroje, varomą:
– Politikos paramos: Tęsiant pasaulines politines permainas link tvarių medžiagų, sustiprinama medžio naudojimas.
– Technologinės pažangos: Patobulinti apdorojimo metodai greičiausiai pagerins medžio patvarumą ir padės spręsti esamas kritikas.
Pasiūlyti nuorodos tolesniam tyrinėjimui
Norint sužinoti daugiau apie naujausias architektūros tendencijas ir inovacijas, apsilankykite šiuose patikimuose šaltiniuose:
– ArchDaily
– Dezeen
– Architectural Digest
Tyrinėkite šiuos domenus, norėdami sužinoti daugiau apie tvarumo praktiką ir naujausius pasiekimus architektūroje, įskaitant Kengo Kuma novatorišką darbą.